Šąlančios galūnės: ko trūksta jūsų organizmui
Šaltos rankos ir kojos gali reikšti, kad jūsų organizmui trūksta maisto medžiagų. Ir nors Šąlančios galūnės savaime nekelia pavojaus sveikatai, nepakankamas vitaminų ir mineralų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jūs galite pakoreguoti savo mitybą, kad padidintumėte maistinių medžiagų kiekį, tačiau rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar tai nėra kokios nors kitos ligos simptomas.
Vitaminas B12
Nepakankamas vitamino B12, dar vadinamo kobalaminu, kiekis gali sukelti rankų ir kojų šaltumo pojūtį. Mūsų organizmui kasdien reikia gauti 2,4 mcg šio vitamino (nėščioms moterims jo reikia šiek tiek daugiau – 2,6 mcg). Šio vitamino trūkumas sukelia anemiją, kurios simptomas – šaltos rankos ir kojos. Kad gautumėte daugiau vitamino B12, į savo mitybos racioną įtraukite žuvies ir vėžiagyvių, kiaušinių, organinės mėsos ir pieno produktų.
Geležis
Rankos ir kojos gali šalti ir dėl geležies trūkumo. Vidutiniškai suaugusiam žmogui kasdien reikia nuo 8 iki 18 mg geležies. Nėščioms moterims jos reikia daug daugiau – 27 mg. Vartojant mažiau, slopinama kraujo komponentų mioglobino ir hemoglobino, kurie aprūpina deguonimi įvairias kūno dalis, gamyba. Tai sukelia vadinamąją anemiją. Vienas iš anemijos simptomų yra šaltos rankos ir kojos. Kad padidintumėte geležies kiekį, valgykite kepenėles, špinatus ir austres.
Magnis
Jei į savo mitybą įtrauksite pakankamą magnio kiekį, galite veiksmingai išspręsti šaltų rankų ir kojų problemą, nes šąlančios galūnės gali būti susijusi su šio mineralo trūkumu. Suaugusioms moterims kasdien reikia iki 300 mg magnio, o vyrams – iki 400 mg. Daugiau magnio gausite valgydami tofu, daugelio rūšių riešutus, neskaldytus grūdus, keptas bulves, žalias lapines daržoves ir jūros dumblius.
Niacinas
Reino sindromas – tai kraujotakos sutrikimas, dėl kurio gali šalti rankos ir kojos, nes susiaurėja arterijos, aprūpinančios šias kūno dalis krauju. Kai kurie gydytojai rekomenduoja vartoti po 100 mg niacino per dieną, kad įveiktumėte šią problemą. Tačiau tai gerokai daugiau nei įprastai geros sveikatos palaikymui reikalingas kiekis, kuris svyruoja nuo 14 iki 18 mg. Niacino kiekį galite padidinti valgydami žuvies, burokėlių ir saulėgrąžų sėklų.
Kiti veiksniai, turintys įtakos šąlančioms galūnėms
Kiti veiksniai, galintys lemti šąlančias galūnes, yra amžius, genetika ir kai kurie vaistai. Be to:
- Jei sergate bakterine ar virusine infekcija ir karščiuojate, gali pasireikšti ir šaltkrėtis.
- Kartais šąlančių rankų ir pėdų priežastis – nerimas.
- Šąlančioms galūnėms įtakos gali turėti ir įvairios lėtinės ligos bei aukštas ir žemas kraujospūdis.
- Atlikti tyrimai rodo stiprų ryšį tarp lėtinių virškinimo sutrikimų ir šąlančių galūnių.
- Kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės susiduria su papildomais šąlančių galūnių rizikos veiksniais.
Kūdikiams
Kūdikiai šaltyje greičiau praranda kūno šilumą, nes jų kūno paviršiaus plotas, palyginti su jų svoriu, yra didelis. Jie gali neturėti daug riebalų po oda, kurie priešingu atveju veiktų kaip izoliacija. Be to, jų natūralus kūno temperatūros reguliavimas nėra pilnai išvystytas.
Vyresnio amžiaus žmonėms
Vyresnio amžiaus žmonės praranda gebėjimą gerai reguliuoti kūno temperatūrą. Jų galūnių kraujagyslės ne taip lengvai susitraukia, kad išlaikytų šilumą. Su amžiumi medžiagų apykaita linkusi lėtėti, o tai taip pat gali turėti įtakos. Galūnių šalimo rizika gali padidėti dėl lėtinių ligų ir vartojamų vaistų.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei nuolat jaučiate, kad jums šąla rankos ir kojos nepriklausomai nuo oro ir temperatūros, kreipkitės į gydytoją. Gali būti, kad sergate tam tikra liga ar turite kitų sveikatos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti. Be to, jei atsiranda papildomų simptomų, pavyzdžiui, pakinta rankų ar kojų pirštų spalva, sutrinka kvėpavimas, pradeda skaudėti rankas ar kojas – reikia kreiptis į gydytoją.
