Peties ankštumo sindromas – tai būklė, kuomet rotatorių manžetės ir dvigalvio žasto raumenų sausgyslės suspaudžiamos pamentiniame tarpe tarp žastikaulio galvos ir mentės petinės ataugos. Dėl trinties didėja patinimas ir dar labiau susiaurėja tarpas, todėl atsiranda skausmas ir dirginimas.
Kaip išsivysto peties ankštumo sindromas?
Kai sukamojo raumens manžetė sudirginama arba sužalojama, ji patinsta panašiai, kaip išnirusi kulkšnis. Tačiau kadangi rotatorių manžetę supa kaulas, patinimas sukelia ir kitus padarinius. Patinimas sumažina erdvę aplink rotatorių manžetę, todėl ji trinasi į akromioną. Kaip užburtame rate, dėl rotatorių manžetės sausgyslių trynimo atsiranda patinimas, kuris dar labiau susiaurina erdvę po akromionu.
Kam pasireiškia peties ankštumo sindromas?
Peties ankštumo sindromas dažniausiai pasireiškia asmenims, sportuojantiems ir užsiimantiems kita veikla, kai daug sukamųjų judesių atliekama virš galvos, pavyzdžiui, plaukimu, beisbolu, tinkliniu ir tenisu, taip pat dirbantiems tokius darbus kaip langų plovimas ir dažymas. Peties ankštumo sindromas gali atsirasti ir dėl traumos, pavyzdžiui, nukritus ant ištiestos rankos arba tiesiai ant peties.
Kas sukelia peties ankštumo sindromą?
Peties ankštumo sindromas dažnai yra nusidėvėjimo požymis. Jis dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie savo kasdienėje darbinėje veikloje dažnai atlieka judesius, iškeldami rankas virš galvos. Šios problemos riziką gali padidinti ir įvairios sporto šakos. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia automobilių mechanikams, dailininkams, plaukikams, tenisininkams, kultūristams ir sunkiaatlečiams, badmintono, tinklinio ir rankinio žaidėjams. Žinoma, yra daug įvairių anatominių peties ankštumo sindromo priežasčių, pvz., peties ankštumo sindromo tikimybę didina kaulų nykimas, bursitas ir sausgyslių uždegimas arba įgimti veiksniai.
Kokie yra peties ankštumo sindromo simptomai?
Sergant peties ankštumo sindromu mažėja peties judrumas. Tai ypač pastebima keliant ranką prie šono 60-120° kampu. Naktį skausmas gali sustiprėti, jei miegate ant pažeisto peties. Erdvė po peties viršumi susiaurėja, todėl paprasčiausi kasdieniai judesiai tampa kančia, pvz., gali būti juntamas skausmas keliant ar tiesiant ranką, sukant ranką gali atsirasti diskomfortas, persiduodantis į viršutinę rankos dalį arba kaklą, gali skaudėti gulint ant pažeisto peties, gali sumažėti peties sąnario judrumas, ranka gali atrodyti silpna, keliant ranką peties srityje gali atsirasti neįprastų garsų.
Norėdami greitai išsiaiškinti, ar jums yra peties ankštumo sindromas, galite atlikti vieną paprastą testą: atsistokite tiesiai, rankos laisvai nuleistos prie šonų. Pakelkite ranką į viršų virš galvos ir aktyviai leiskite ją žemyn. Jeigu leidžiant ranką žemyn 60-120° kampu skausmas sustiprėja, galite sau nusistatyti pirminę peties ankštumo sindromo diagnozę.
Apskritai diskomfortas dėl peties ankštumo sindromo atsiranda per ilgą laiką ir nėra pavojingas. Tačiau jei jaučiate aštrų skausmą, labai apribotus judesius ir (arba) atsiranda staigus patinimas ir paraudimas, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Jis galės diagnozuoti konkrečią problemą ir pradėti tikslingą gydymą.
Kaip gydomas peties ankštumo sindromas?
Peties ankštumo sindromo gydymo tikslas – sumažinti skausmą ir atkurti peties funkciją. Gydant peties ankštumo sindromą, gali būti rekomenduojamas poilsis, ledo kompresai, skiriami nereceptiniai priešuždegiminiai vaistai, steroidų injekcijos ir fizioterapija. Taip pat reikėtų vengti veiklos, kurios metu tenka dažnai tiesti rankas virš galvos ar už nugaros. Galiausiai, jei nechirurginis gydymas nepadeda sumažinti skausmo, gali būti rekomenduojama chirurginė operacija.
Užkirskite kelią peties ankštumo sindromui
Norėdami išvengti peties ankštumo sindromo, venkite tipiškų kasdienių judesių, kuriuos atliekant reikia pakelti ištiestą ranką virš galvos, stenkitės nemiegoti ant to paties peties, kai ranka ištiesta po galva. Jeigu dėl jūsų darbinės veiklos ar sporto, kuriuo užsiimate, jums kyla didesnė peties ankštumo sindromo rizika, rekomenduojama daugiau ilsėtis, atlikti fizioterapeuto rekomenduojamus pratimus ir vadovautis gydytojų nurodymais.
